Psalmynas 109

Dieve, kurį šlovinu, netylėk!

₂Mane užpuolė nedorėliai

ir meluodami mane persekioja.

₃Neapykantos žodžiais mane apniko

ir be priežasties mane puola.

₄Nors juos myliu, jie mane kaltina

net kai už juos meldžiuosi.

₅Taip jie piktu man atlygina už gera,

neapykanta – už mano meilę.

₆Parink nedorą teisėją jam teisti,

testoja kaltintojas jo dešinėje.

₇Tebūna teisme jis pasmerktas,

net jo malda tebūna laikoma nuodėme.

₈Trumpas tebūna jo gyvenimas,

ir kitas teužima jo vietą.

₉Jo vaikai telieka našlaičiai,

o jo žmona tenašlauja.

₁₀Jo vaikai tegul klajoja ir elgetauja,

iš pašiūrių, kur gyvena, tebūna išvaryti.

₁₁Tepasiglemžia skolintojas jo nuosavybę,

o jo triūso vaisius teišgrobsto svetimieji.

₁₂Teneparodo nė vienas jam gerumo

nei užuojautos jo našlaičiams.

₁₃Težūva visi jo palikuonys,

ir su antra karta teišnyksta jo vardas.

₁₄Teatmena VIEŠPATS jo protėvių kaltę,

o jo motinos nuodėmė telieka nepanaikinta.

₁₅Temato tai VIEŠPATS nuolatos,

kol jo atminimas neužges žemėje.

₁₆Juk tas žmogus niekada nenori daryti gera,

bet tik kamuoja vargšą ir beturtį,

net užmušti kėsinasi prislėgtą bejėgį žmogų.

₁₇Prakeikti jis mėgo, tad tebūna pats prakeiktas!

Palaimos linkėti nemėgo, tad niekas jo tenelaimina!

₁₈Prakeikimu apsivilko kaip apsiaustu,

tad tepersisunkia prakeikimas į jo kūną lyg vanduo,

į jo kaulus lyg aliejus.

₁₉Tebūna kaip drabužis, kuriuo jis apsidengia,

kaip juosta, kurią kasdien nešioja!

₂₀Taip teatmoka VIEŠPATS mano kaltintojams,

kurie linki man pikta.

₂₁Man, DIEVE, mano Viešpatie,

padėk, kaip esi pažadėjęs,

ir išgelbėk mane dėl savo gerumo.

₂₂Juk aš vargšas ir beturtis,

besiraitantis iš širdgėlos.

₂₃Nykstu lyg šešėlis vakare

ir esu lyg vėjo nešamas skėrys.

₂₄Man keliai linksta nuo pasninko,

o mano kūnas nusikamavęs.

₂₅Esu jiems tapęs pasityčiojimu;

mane pamatę, jie kraipo galvas.

₂₆Padėk man, VIEŠPATIE, mano Dieve!

Dėl savo ištikimosios meilės gelbėk mane!

₂₇Tegu jie sužino, kad tai tavo ranka,

kad tu, VIEŠPATIE, tai padarei.

₂₈Tegu jie sau keikia, o tu laimink.

Tegul dega iš gėdos mano užpuolėjai,

bet tesidžiaugia tavo tarnas.

₂₉Teapsivelka negarbe mano kaltintojai,

teapsidengia gėda lyg skraiste!

₃₀Visu balsu dėkosiu VIEŠPAČIUI,

giesme šlovinsiu jį žmonių spūstyje,

₃₁nes jis stovi beturčio dešinėje,

kad išgelbėtų nuo trokštančių pasmerkti jį mirčiai.